Žemaičių etniškumo paieškos Petro Kalniaus monografijoje "Žemaičiai"

Recenzijoje aptariama Petro Kalniaus knyga „Žemaičiai: XX a.–XXI a. pradžia“ (Vilnius, 2012). Ilgą laiką nebuvo tiriamas ir vertinamas žemaičių etniškumas, tačiau tą keičia pasirodžiusi recenzuojama P. Kalniaus knyga – du dešimtmečius trukusio etnologinio tyrimo rezultatas. Monografijoje reabilituotos primordialistinės pažiūros į etnosus, sėkmingai panaudotas lyginamasis metodas. Žemaičių etniškumo sampratos raida knygoje užima tris laikotarpius: archeologinį, XIX a. ir XX a. - XXI a. pradžią. Buvo atlikta plati istoriografinė analizė, susisteminti archeologijos, istorijos, psichologijos, kalbotyros ir etnologijos mokslų atstovų darbai. Monografija išryškino probleminius žemaičių etniškumo klausimus, kurie pagrįsti atitinkamo laikotarpio istoriniais šaltiniais, išskiriant istorinę tradiciją ir asociacijas. Taip pat autorius įrodė, jog XIX-XX a. sandūroje Rusijos etnologai žemaičius laikė atskira tauta, todėl kuriantis moderniai lietuvių tautai, stengtasi suvienyti visas etnokultūrines grupes ir įtikinti žemaičius, kad jie yra lietuvių tautos dalis. Vis dėlto nepritariama P. Kalniaus minčiai, jog oficialioje valstybės statistikoje XX-XXI a. žemaičiai nebefigūruoja. Pasigesta žemaitiškų pavardžių norminimo problematikos detalesnio vaizdo ir išsamesnės XX a. pradžios situacijos analizės. Tačiau daug dėmesio skirta kalbinės tapatybės komponentui, apžvelgiamas XX-XXI a. sandūros lietuvių ir žemaičių konflikto mitologizavimas. Teigiama, jog ši knyga – vertinga ir pasitarnaus žemaičių etinės bendrijos savivokai ir prisidės prie nacionalinio lietuvių tautos charakterio išsaugojimo